Ko iki rudens stengsis išmokti mokytojai?

Kol moksleiviai leidžia atostogas su artimaisiais arba vasaros stovyklose, dalis mokytojų laiką skiria tobulinimuisi, savęs ir kitų pažinimui. Apie tai, kokių įgūdžių ir žinių savo poilsio sąskaita šiemet stengiasi įgyti net ir didelę patirtį turintys mokytojai ir su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, pasakoja psichologė Asta Blandė ir „Šviesos“ Mokymo centro projektų vadovė Lina Kasputienė.

Trūksta dėmesio asmeniniams poreikiams

„Pastebiu, kad mokytojų patirtis dažniausiai yra susijusi su rūpinimusi kitais ir įsiklausimu į kitų žmonių poreikius. Taip neretai savi poreikiai užmetami kažkur giliai savyje. Todėl jei vasaros metu pavyksta atsigręžti į save, pasverti savo asmeninius gebėjimus bendrauti su kitais, pastebėti signalus, kuriuos žmogus siunčia aplinkai, galiausiai pabūti nežinančiu ir pasimetusiu įvairiose užduotyse – toks laikas mokytojo gyvenime tampa ypatingu“, – mano psichologė A. Blandė, daug dirbanti su mokyklų kolektyvais ir padedanti spręsti kylančias problemas.

Pasak pedagogų tobulėjimui skirtų programų organizatorės L. Kasputienės, dažniausiai kalbant apie mokytojų kvalifikaciją akcentuojamos tik mokytojo dalykinės ir profesinės kompetencijos, gebėjimai gerai organizuoti ugdymo procesą, naudotis informacinėmis technologijomis.

„Bet ar tik to reikia norint, kad švietimo sistemoje vyktų teigiami pokyčiai? Kad mokiniai būtų ugdomi ne vien tik tam, kad gerai išlaikytų egzaminus? Ar nepamirštame pačio mokytojo, jo asmeninio augimo? Analizuodami ir stebėdami mokyklų poreikius ir pageidaujamas kvalifikacijos tobulinimo tematikas, pastebime, kad labai retai atkreipiamas dėmesys į mokytojų bendruosius gebėjimus: kūrybiškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą, mokinio pažinimą, gebėjimą valdyti stresines situacija“, – teigia L. Kasputienė.

Vyresni mokytojai – atviri pokyčiams

Vyrauja stereotipas, kad daug metų dirbantys ir vyresnio amžiaus mokytojai jau nebegali pasikeisti ir jiems labai sunku dirbti su nauja vaikų karta. Be to į mokyklas jau ateina ir patys jauniausi moksleiviai, vadinami alfa kartos vaikais, kurie nuo mažens yra įpratę naudotis išmaniaisiais įrenginiais, sunkiau sutelkia dėmesį į vieną veiklą. A. Blandė tam prieštarauja ir teigia, kad mokytojo amžius nėra rodiklis, įvertinantis kaip jam seksis dirbti su naująja karta.

„Kartais bendraudama su mokytojais pastebiu priešingą situaciją, kai vyresnio amžiaus pedagogas tiek semiasi naujovių ir juda į priekį, kad kai kurie jaunieji kolegos nespėja. Žmogus arba turi viduje noro keistis „varikliuką“, arba neturi. Labai tikiuosi, kad mokyklose vis dažniau sutiksime mokytojus, norinčius keistis“, – teigia A. Blandė.

Neįprasta mokytojų stovykla

Kol vaikai poilsiaus vasaros stovyklose, rugpjūtį Birštone stovyklaus ir mokytojai. Leidyklos „Šviesa“ Mokymo centras jau keletą metų organizuoja neįprastą kvalifikacijos tobulinimo formą mokytojams – stovyklas. Jų dalyviai plėtoja ne tik profesines, bet ir asmenines kompetencijas. Šiais metais pedagogams skirtos „Šviesos“ Mokymo centro stovyklos tema – žmogaus kūno kalba. Praktinės užduotys padės įvertinti mokinių, kolegų kūno kalbą, patobulinti bendravimo įgūdžius, kurių stokojant, pritrūkstama galimybių tartis, rasti kompromisus, atsisakyti išankstinių nuostatų.

„Maži vaikai, kurie dar kalba tik sava kalba, labai dažnai remiasi kūnu, kaip pagrindine bendravimo priemone. Augdami ir bręsdami neretai įspraudžiame save į tam tikrus rėmus ir vietoje kūrybingos improvizacijos kartais renkamės ne visai ir ne visada patinkančią nuobodžią kūno ritmiką, kuri mus suvienodina ir įstato į tam tikrus rėmus“, – teigia A. Blandė, dviejų knygų iš serijos „Tėvystės žemėlapis“, apie vaikų ir paauglių psichologiją, autorė.

Padės susikalbėti su jaunąja karta

Vasarą iš visos Lietuvos sukviesdami mokytojus, stovyklos organizatoriai tikisi taip padėti rasti bendrą kalbą su jaunąja karta, tampančia iššūkiu ir tėvams, ir pedagogams.

„Kūno kalba – vienas reikšmingiausių įrankių kuriant tarpusavio santykius, siekiant vienas kito pažinimo, sklandaus informacijos perdavimo. Neretai kūno kalba su tariamais žodžiais nesutampa ir mokytojui sunku suprasti, kodėl jo mokiniai nepriima. Tad mums svarbu gyventi darnoje tiek su savo kūnu, tiek su tuo, ką mes sakome. Juk mokytojas ugdo, augina ir keičia mažus ir didelius žmones“, – teigia stovyklos lektorė A. Blandė.

Ji tikisi įkvėpti mokytojams laisvės pojūtį bei įgūdžių greičiau skaityti ir atpažinti kituose asmenyse svarbius ženklus ir reakcijas, ir taip palengvinti sprendimus darbo ir asmeninėse situacijose.

„Siūlau iš naujo permąstyti, kas yra mokytojas, ką jis ugdo, formuoja, keičia, tobulina. Kokia tai turi būti asmenybė, kad būdamas šalia jo galėtum tobulinti ne tik tam tikros srities žinias, įgūdžius, bet ir vertybes, asmenines savybes“, – teigia psichologė.